поквита́ться
Sens
-
1. être quitte, se venger
Conjugaison
| Présent | Futur | |
|---|---|---|
| я | — | поквита́юсь ▶Pro |
| ты | — | поквита́ешься ▶Pro |
| он/она́/оно́ | — | поквита́ется ▶Pro |
| мы | — | поквита́емся ▶Pro |
| вы | — | поквита́етесь ▶Pro |
| они́ | — | поквита́ются ▶Pro |
Impératif
| ты | поквита́йся ▶Pro |
|---|---|
| вы | поквита́йтесь ▶Pro |
Passé
| masculin | поквита́лся ▶Pro |
|---|---|
| féminin | поквита́лась ▶Pro |
| neutre | поквита́лось ▶Pro |
| pluriel | поквита́лись ▶Pro |
Participes & gérondifs
| Actif présent | — |
|---|---|
| Actif passé | поквита́вшийся ▶Pro |
| Passif présent | — |
| Passif passé | — |
| Gérondif présent | — |
| Gérondif passé | поквита́вшись ▶Pro |