импоте́нт

Nom · rang 15736 Décl

Sens

  1. 1. homme impuissant, faible

Déclinaison

genre m · animé

SingulierPluriel
Nominatifимпоте́нтимпоте́нты
Génitifимпоте́нтаимпоте́нтов
Datifимпоте́нтуимпоте́нтам
Accusatifимпоте́нтаимпоте́нтов
Instrumentalимпоте́нтомимпоте́нтами
Prépositionnelимпоте́нтеимпоте́нтах

Exemples